Adornijos sargai

Noksas

Miškus už Egizaro pasiekė Primezona ir jie yra laikomi per daug pavojingais pasivaikščiojimams ir net įprastai medžioklei. Tačiau tai nebuvo įprasta medžioklė. Pastaruoju metu gana dažnai dingdavo žmonės iš gretimų kaimelių. Pabaisos čia buvo paplitusios, vietos buvo laikomos pavojingomis, o vietiniai gyventojai priprato prie fakto, kad kartą į kelis mėnesius iš miško negrįždavo dar vienas kaimietis. Bet per mažiau nei tris savaites miške dingo  jau beveik du tuzinai, o tai buvo per daug! Vietinis valdovas įsakė išsiųsti karines pajėgas ir ištirti šią naują grėsmę, slypinčią Primezonos miškuose. Trys herojai, vedami keliolikos šaulių, paliko pilį paryčiais, kad įeitų į miško gelmes, einančias į šiaurę link Primezonos.

Iš pradžių viskas buvo ramu – jie nerado "nežinomos Pabaisos" ar aukų pėdsakų. Piktasis Naga  pradėjo burnoti  "kvailusss kaimiečiusss", kurie tikriausiai atrado naują girtuoklių rūšį ir kažkur pamiškėje tai šventė. "Jie išsiblaivysss ir grįš".  Nieko ypatinga, bet vis dėlto, visi kiti kariuomenės nariai pradėjo tikėti teigiama šios kelionės pabaiga.

Trečioji diena atnešė bėdų. Šaulių būrys, kuriems įsakė atnešti malkų vakaro stovyklavietei, negrįžo. Jie gan greitai buvo rasti, bet niekas negalėjo pasakyti, kas jiems nutiko. Malkos buvo išmėtytos aplink, kūnai sudarkyti nuodų, o jų akyse atsispindėjo siaubas. Grupėje įsivyravo tyla.

Kitą rytą pradingo Vagių princas. Jis buvo paskutinis budėjęs naktį – matyt, bebaimis herojus kažką pamatė ar išgirdo, nusprendė tai išsiaiškinti ir vienas nuėjo į miškus. Nereikia nė sakyti, kad draugai nerado jokių Princo pėdsakų. "Jisss jau turėtų būti pilyje. Atsigavęsss ir gaivusss po praimo versmėsss" - niurnėjo Naga. "Jisss bent jau galėjo parašyti raštelį, pasakydamasss, ką matė." Bet niekas nesišypsojo.

Kita diena laikė juos nežinomybėje. "Tai tyla prieš audrą" – pagalvojo Nemirtingasis vadovaudamas procesui. Ir galiausiai saulei leidžiantis prasidėjo audra. Kariuomenė, besiilsėjusi ant medžio kamieno, pašoko ant kojų vos tik pradėjo drebėti žemė. Kitą akimirką į proskynos vidurį, aplinkui barstydamas purvo krūvas, atėjo žvėris. Vienas iš šaulių sugebėjo cyptelti "Monstras!". Greitai kaip žaibas monstras atsisuko į garso šaltinį ir trenkė jam savo uodega. Vargšas šaulys negalėjo net šaukti, bet vietoj jo šaukė draugai: tiesiai prieš jų akis šaulys tapo ryškiai žalas ir... užgeso, aptaškydamas gretimus karius nuodais. Tuo metu bevardis žvėris (kuris iš tikro turėjo  kažką bendro su sargų naudojama pabaisa karinėse atakose prieš priešų avanpostus) atsisuko į herojus ir juos užpuolė.

Kova buvo karšta – būtybė daužėsi aplink proskyną, įsirausdama po žemėmis, kiekvieną draskydama savo siaubą varančiais nagais ir atrodė beveik nenugalima. Šauliai buvo nužudyti per kelias minutes, o abu herojai stengėsi atkakliai gintis. Kitas kritęs buvo Naga, nugalėtas galingų būtybės uodegos smūgių. Jis mirė sušnypšdamas: "Būk stiprusss!" Ir Nemirtingasis buvo stiprus. Nors ir keista, jis iš tiesų laimėjo naudodamas vieną iš savo klasinių triukų – nukrisdamas ir vėl prisikeldamas, kad pabaigtų kovą vienu galingu smūgiu.

Žvėris žuvo. Misija buvo įvykdyta. Nemirtingasis atsistojo, papurtė savo svaigstančią galvą ir nuėjo į mišką tikėdamasis rasti kokią nors mažą Pabaisą, ją nužudyti ir atgauti savo gyvybingumą... Ir jam pasisekė, nors ne visai taip, kaip jis tikėjosi. Paėjęs kelis žingsnius nuo proskynos jis rado skylę, kurioje gyveno bjaurioji būtybė, ir gulinčius tris kiaušinius. Atrodo, kad monstras atėjo iš Primezonos, kad padėtų savo kiaušinius. Na, atrodė, kad visų žmonių aukos nebuvo beprasmės. Sargai galėjo kalbėti bet kokia kalba. Net tigrai, liepsnų metikai (jie anksčiau buvo laikomi demonais) ir monstrai tarnavo jiems kovoje.

Nemirtingasis pasiekė pilį su savo sėkme ir perdavė radinius valdovui. Kai mažieji Noksai išsirito, jie patraukė visų dėmesį. Nepaisant jų labai agresyvaus būdo, jie niekada neatakavo jokio vadovo, tikriausiai laikydami juos savo tėvais. Po kurio laiko išaiškėjo, kad ši nauja Pabaisų rūšis gali būti galingas Adornijos ginklas – Noksai buvo pavojingi, nuodingi, protingi ir paklusnūs. Ir gana jautrūs praimui. Tokie jautrūs, kad vieną dieną valdovai nusprendė juos patobulinti visa praimo galia ir bandė juos paversti herojų rūšimi.

Ir jie tapo ne tik kažkokia rūšimi, bet tikrais herojais – galinčiais vėl ir vėl prisikelti, galingais, pavojingais ir, svarbiausia, protingais. Nors Noksai vis dar negalėjo aiškiai kalbėti, jie galėjo atpažinti bet kokias žmogaus komandas ar reakcijas ir liko ištikimi savo meistrams. Gana greitai naujieji herojai išvyko į pasienį, sukeldami Adornijos priešų baimę.

Talentai

Sprogstamasis mutagenas

Kai herojus suteiks priešui žalą su klasiniu talentu, toksinas sprogs virš priešo sužalodamas kiekvieną apie taikinį esantį priešą.

Pribaigiant priešą esant gimtojoje teritorijoje, herojui bus atkurta sveikata (priklausomai nuo galios arba proto, kuris yra didesnis).

Plyšys

Herojus juda po nurodyta vieta,  toje zonoje išmesdamas priešus į orą ir sukeldamas dvasinę žalą. Išmokus Kokono talento atnaujinimą, herojus kelioms sekundėms sukuria kokoną su tam tikru kiekiu sveikatos (priklausomai nuo galios arba proto, kuris yra didesnis). Vėl naudojant Plyšio talentą, herojus perkeliamas atgal į kokoną, jei jis nebuvo sunaikintas.

Apsauginiai pliaukštelėjimai

Jei herojus keletą sekundžių nepatiria žalos, jis pradeda kurti gynybą, kuri sugeria dalį žalos, bet ne daugiau kaip tam tikra vertė (priklausomai nuo galios). Jei apsauga sulaužyta, herojaus judėjimo greitis padidėja. Kai išmokstamas Išsiveržusios būtybės talentas, plokštės gauna kitą gebėjimą: gebėjimą sulėtinti šalia esančius priešus, kai jie aktyvūs.

Agresyvus puolimas

Kitos atakos iš herojaus smogs dvigubai ir papildomai pavogs sveikatos (priklausomai nuo galios) už kiekvieną ataką. Išmokus Nuslopinto antplūdžio talentą, dvigubų atakų kiekis padidėja. Kiekviena ataka keletui sekundžių sumažina taikinio valią (priklausomai nuo proto). Valią mažinantis poveikis sumuojasi iki keleto kartų.

Esant gimtojoje teritorijoje, sveikatos vagystės poveikis padidėja (priklausomai nuo galios).

Toksiška emisija

Herojus gauna galimybę judėti link taikinio ir sukelti didelį kiekį dvasinės žalos priešui su nuodingu geluonimi, išleidžiančiu toksiškumo užtaisus. Toksiškumo užtaisai gaunami bėgant laikui. Bendras užtaisų skaičius negali būti didesnis nei 3. Išmokus Toksinų papildymo talentą, taikinys kelioms sekundėms apsvaiginamas ir herojus gauna toksiškumo užtaisų už kiekvieną priešą, kurį nužudė arba padėjo nužudyti, bet ne daugiau kaip 1 užtaisą kas 30 sekundžių.